virvelninkas

virvélninkas (-nykas; M, KŽ), -ė smob. (1) 1. M, NdŽ, KŽ žr. virvininkas 1. 2. Pls, Btrm prk. kas išdykęs, judrus, gyvas (apie vaiką): Čia virvélnykas, o ne vaikas, nepasėdi daikte, kap šikinėn įkirptas Arm.